ruošinėti

ruošinė́ti, -ė́ja, -ė́jo NdŽ iter. dem. ruošti 1: Aš šiandien, kai vienas, nuo pietų ruošinė́ju Ds. | refl. DŽ: Da kiek ruošinė́jas [dėdė], tai visgi gerai Všn. Senis ruošinė́jasi po namus Ėr. Viešnią išleidusi, Bernotienė vėl ruošinėjosi apie krosnį J.Paukš. Žiemą tik ruošinė́kis, ir gana Dgl. Aš eisiu ruošinė́tis – jau vakaras Lnkv. Aš čia ruošinė́juos prievakary, tik štai atvažiuoja piršliai Sv.